America LTV Kurybinis Branduolys Niujorke Nestokoja Idėjų

Gurkšnojantys kavą viename iš Starbucks kavinių, kurių Niujorko mieste it vežimu vežk, pirmojo internetinio lietuviškos televizijos kanalo Jungtinėse Amerikos Valstijose kurybinės grupės nariai Mykolas Gudelis ir Laura McGuire spinduliuoja entuziazmu. Žinoma, juk gėdytis nėra ko - vos prieš ketverius mėnesius kūdikystės stadiją pradėjęs Niujorkas-Lietuva tinklapis kasdien pritraukia vis daugiau naujų, susidomėjusių žiūrovų, o paklausa naujienoms bei reportažams auga (aut. past. – Šis straipsnis ruoštas praeitų metų pavasarį. Dabar Niujorkas-Lietuva tinklapis pervadintas America LTV ir yra randamas adresu http://americaltv.com) Net ir lietingą Šeštadienio dieną puikiai nusiteikę, Mykolas ir Laura žiuri į šio kanalo ateitį su optimizmu.

Lietuviško televizijos kanalo internete idėja užgimė tavo, Mykolai, galvoje. Nuo ko viskas prasidejo?

Mykolas – Viskas prasidėjo iš mano tingumo. Ankščiau rašiau į įvairius laikraščius, bet ilgainiui nusprendžiau, kad vaizdą rodyti tikriausiai bus lengviau. Deja klydau... Tai žymiai sunkesnis darbas nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. O juk yra buvę tiek debatų ir pykčių dėl Lietuviškos televizijos Jungtinese Valstijose steigimo, šnekų apie galimybę steigti savo kanalą Čikagoje, bet niekas tuo rimtai neužsiėmė. Aš pagalvojau, kad internetas – ir pigesnis, ir daugeliui labiau prieinamas nei televizija, tuo labiau, kad dvidešimt pirmame amžiuje daugelis televizijų stengiasi plėtotis internetinėje erdvėje. Ši turi daug pliusų – gali įdomią programą išsisaugoti, žiūrėti keletą kartų, ilgainiui pasidaryti savo archyvą. Tokios internetinės svetainės jau seniai egzistuoja, tad nusprendžiau ne svaičioti apie kosminius pinigus kainuojančią kabelinę televiziją, o eiti daug paprastesniu keliu. Tačiau nesu internetinių technologijų specialistas, o pradėjus paprastą video blog’ą po kiek laiko reikėjo plėstis. Mums labai pasisekė kad Lietuvoje “radome” žmogų, kuris kaip bebūtų keista, pritare musu idėjai ir pasiryžo padėti be jokio atlygio. Tas žmogus - Krstijonas Kulikauskas, gyvenantis ir studijuojantis Kaune. Jis yra be galo savbus mūsų komandos narys. Be jo, musu reprotažai turbūt ir liktu tiktai reportažais užfiksuotais skatmeninėje juostoje. Vargu ar jie pasiektų internetinę erdvę... Šiuo metu jis ne tik yra didelė pagalba ber ir musu “kompiuterių srities” mokytojas (juokiasi).

Ko šiuo projektu siekiate?

M - Smagu, kad didesnių ar mažesnių Lietuviškų bendruomenių galima rasti veik kiekvienoje valstijoje. Mes norime skleisti informaciją tarp šių bendruomenių apie tai ką lietuviai čia Amerikoje veikia. Taipogi noretusi, kad lietuviai gimtinėje matytų išeiviją tokią kokia ji yra iš tiesų, neatskiestą jokiais idėjiniais iškraipymais.

Per trumpą gyvavimo laiką prifilmavote nemažai medžiagos. Ar reportažai „plaukia“ tik iš Niujorko?

Laura – Niujorkas, tai nauja vieta į kurią iš Lietuvos važiuoja išeiviai. Akščiau tokia buvo Čikaga. Idealiausia būtų, jei informacija „plauktų“ iš visur, deja kol kas taip nėra – reportažai ruošiami daugiausiai apie Niujorką.

M –Artimiausiu metu noretume „užkabinti“ Konektikuto ir Niu Džersio valstijas, bet kol kas sunku pasakyti kaip iš tiesų bus. Norime plėstis, bet trukdo laiko ir resursų trūkumas. Kaip žinia, ši televizija remiasi vien kurybinės grupės entuziazmu. Nei vienas iš mūsų iš šios veiklos negauna nei cento, tad ir surasti stabilia pagalba nėra lengva. Juk niekas nenori dirbti už dyką...

Nesulaukiate užsakymų ar pagalbos pasiūlymų iš lietuviškų televizijos kanalų?

M – Kol kas jokių tiesioginių pasiūlymų nebuvo, neskaitant keleto žodžių persimestų su Delfi.lt. Bet man rodos, kad bendradarbiauti su didelio kalibro televizijomis nera mūsų tikslas. Mes kaip maža, alternatyvi organizacija siekiame bendradarbiauti su panašios pakraipos institucijomis – nedideliais informacijos portalais, nedideliais laikraščiais ir regioninem televizijomis. Man asmeniškai svarbi pati veikla ir nenutrūkstantis informacijos srautas, tad ir norėtusi bendradarbiauti su bendraminčiais esančiais Lietuvoje.

Kaip vyksta kurybinis procesas? Kur randate įdomios medžiagos žiūrovui?

L – Sugalvoti įdomių temų čia, Niujorke tikrai nesudetinga. Dažnai tai – eilinės, gyvenimiškos situacijos. Čia kurį laiką pagyvenus pradedi sekti kas vyksta ir kur. Temas diktuoja pats Niujorkas, o jis toks aktyvus ir nenuspėjamas, kad kiekviena situacija būna verta atskiros idėjos.

Ar kuriant reportažus daugiau dėmesio kreipiate į politines naujienas, ar į kultūrines aktualijas?

M – Šioje srityje mums dar reikia tobulėti, nes nors ir žinome ko siekiame, vis tiek viskas atsiremia į laiko stoką. Man politika yra labai svarbus dalykas ir be jos tiesiog neįmanoma, bet kultūra yra lygiai taip pat svarbu. Gyvenant Niujorke nekreipti dėmesio į kultūrą papraščiausiai neįmanoma, bet aš manau, kad kol kas kultūriniams renginiams skiriame per mažai dėmesio.

Kultūriniams renginiams susijusiėms su Lietuva?

L – Tikrai nebūtinai, nors smagu, jei atrandame Lietuvių. Štai kūrėme laidą apie Airijos globėjo Šv. Patriko dienos paradą, kuris Airijos išeivijai Niujorke yra labai svarbus. Tai vienas iš didžiausių, ilgiausių ir įspūdingiausių čionykščių paradų. Net ir ten sugebejau atrasti kelis Lietuvius, o tai – šaunus prieskonis. Pati kuriu reportažus apie tai ką pati norėčiau žiūrėti. Gerai yra tai, kad Niujorke niekada nestokoju idėjų. Lietuvoje reikia labiau pagalvoti, ką būtų galima parodyti žmonėms, o niujorkietiškas gyvenimo tempas diktuoja kitokias salygas ir nuobodžiauti čia neišeina.

M – Tikra tiesa. Niujorkas – tarsi neišsenkantis įvykių puodas. Idėjų čia netrūksta.

Televizija gali tapti pelningu verslu. Ar gausėjant žiūrovų ratui negavote pasiulymų ką nors reklamuoti?

M – Konkrečių reklamos pasiulymų kol kas negavome, bet žinoma mes jiems esame atviri, priklausomai nuo to ką būtent reikėtų reklamuoti. Šiuo metu vykdome akciją su įmone Kalbėk.com ir savo tinklapyje esame paskelbę gražiausios pavasario nuotraukos konkursą. Kalbėk.com tapę mūsų pirmaisiais bendradarbiais įsteigė pirmos, antros ir trečios vietos prizus, ir manau, kad ateityje bendrausime ir bendradarbiausime su jais daugiau. Bandome bendradarbiauti su Lietuva, bet Lietuvoje įsistovėjusi „Maksimos manija“ kur siekiama kiekybės, o ne kokybės. Ten didelės korporacijos užsiėmusios didelę erdvę tiek prekyboje, tiek ir visuomeninės informacijos priemonėse. Sunku, kai į viską žiūrima per biznio prizmę...

Gal situacija pasikeistų, jei visgi būtų įsteigtas oficialus, Lietuviškas kanalas?

M – Tokių pamąsymų buvo, bet prieš steigiant Lietuvišką televizijos kanalą Niujorke reikėtų pasverti visus už ir prieš. Čia Lietuvių bendruomenė dar nėra tokia didelė kaip atrodo, o gyvenimas įtemptas. Visi bėga, lekia, skuba, ir nedaugelis turi laiko parėję vakare namo žiūrėti valandos ilgio Lietuviškas televizijos laidas tam tikru, nustatytu laiku. Internetas greitam gyvenimo stiliui yra daug geriau pritaikytas – stengiamės kurti reportažus ne ilgesnius kaip penkiolikos minučių. Juos galima pažiūrėti darbe, per pietus, arba namuose. Taip žiūrovai nėra apriboti laiku.

L – Trumpi reportažai man patinka labiau nei ilgos laidos. Jie neišsekina kantrybės. Valandos ilgio laidos galbūt nusibostų jau po pirmo pusvalandžio. Trumpesnės istorijos išlaiko žiūrovo dėmesį, suteikia pakankamai informacijos, ir per vieną valandą galima „apimti“ net keturis ar penkis vaizdelius apie skirtingus įvykius.

Bet nepaisant to žiūrovų daugėja kasdien. Kokių atsiliepimų sulaukiate?

M – Taip jau yra, kad jei kažkas yra gerai, tai niekas nepersistengia girti. Pasižiūri, „suvartoja“ mūsų produktą, ir jei akis už nieko neužkliūna – laukia naujos savaites, naujų vaizdelių. Gauname ir laiškų kuriuose žmonės džiaugiasi, kad egzistuojame ir dėkoja už lengvai prieinamą, nemokamą informaciją. Na bet Lietuvis be kritikos – kaip elgeta be lazdos. Piktų pasisakymų sulaukiame su kaupu... Ir man keista – rodos tik ir laukiama kada mes „užlūšim“ ir neišeisime į eterį, lyg tai būtų kažkas džiaugsmingo. Tik visų kritikų nusivylimui gailiu pasižadėti, kad greitu laiku taip tikrai neįvyks.

L – Kažkoks individas Delfi.lt komentaruose mus pavadino „Balbieriškių Televizija“... (juokiasi)

M – O mes iš kart nusipirkome gerą, naują, profesionalią kamerą! Tad dabar jau nebesame Balbieriškėse... (juokiasi) Turbūt ta kritika retkarčiais į naudą... Bet manau, kad ateityje kuriant reportažus reikėtų laiks nuo laiko palikti kokią vieną ar dvi klaideles, kad tautiečiams neužgestų aistra kritikuoti ir peikti. Taip daugiau žiūrovų pritrauksime! (juokiasi)

Šaunu tai, kad geromis, pelno nesiekiančiomis idėjomis užsidegę žmonės vis dar egzistuoja, ir ne kur kitur, o pasaulio kultūrų sostinėje. Užkariauti visuomeninių informacijos priemonų pasaulį Mykolas sakosi nesiekiantis, bet norėtų vystitį Niujorkas-Lietuva Televizijos projektą dar labiau. Ateities planuose – tyriamoji žurnalistika, yra ir noras „knistis giliau“ ieškant informacijos bei rodyti tai ko neįmanoma pamatyti niekur kitur. Bus pastovus finansavimas ir nuoširdžiai pasišventusių darbui žmonių – bus ir rezultatas, o kol kas tai yra vien laiko klausimas.